Trenerio olimpinis blogas: Rusija visą olimpinės komandos pasirodymą vertins pagal ledo ritulininkų rezultatą
Sezono metu per televiziją stebiu daug ledo ritulio rungtynių. Daugiausia – KHL čempionatą, nes transliuojama daug rungtynių man patogiu laiku. NHL rungtynės beveik visada rodomos nepatogiu metu naktį, bet jei pasitaiko vakarinių, stebiu jas būtinai. Sočio olimpinės žaidynės man – tikra šventė, nes dabar galėsiu per trumpą laiką pamatyti labai daug aukščiausio lygio ledo ritulio.
Olimpinis ledo ritulio turnyras – išskirtinis. Jis vyksta tik kas ketverius metus ir tik jame susirenka bene visi geriausi pasaulio žaidėjai, nes NHL paskelbia specialią pertrauką. Apie olimpinio turnyro favoritus kalbėti dabar labai sunku, nes jais galima įvardinti ne vieną rinktinę. Mano manymu, turnyro favoritai yra dabartiniai pasaulio čempionai švedai, amerikiečiai, kanadiečiai ir rusai. Pastarieji žaidžia namie, todėl atiduos visas jėgas. Daug kas Rusijoje visą savo olimpinės komandos pasirodymą tikriausiai vertins pagal ledo ritulininkų rezultatą. Jei bus auksas šioje sporto šakoje, visi bus laimingi. O jei nebus, tikriausiai bus sakoma, kad bendrais rezultatais žmonės nėra patenkinti. Peržvelgus olimpinių rinktinių sudėtis, galima sakyti, kad netikėtumų nėra – visi surinko visus geriausius savo žaidėjus. Man buvo staigmena, kai į Rusijos rinktinės sudėtį iš pradžių nebuvo įtrauktas Aleksandras Siominas. Vis dėlto vėliau jį pakvietė. Į Sočį atvyko ir visi geriausi vartininkai. Man šį sezoną itin didelį įspūdį paliko Semionas Varlamovas iš Kolorado „Avalanche“ klubo. Jis yra vienas geriausių savo pozicijos žaidėjų ir bus tikrai rimta paspirtis Rusijos rinktinei. Kai visi turi geriausius savo žaidėjus, kalbėti apie komandų silpnybes ir stiprybes iš anksto neįmanoma. Galima tik prognozuoti, kad turnyro pradžioje visiems truks tarpusavio supratimo, nes ledo ritulininkai susirinko iš skirtingų klubų. Kad ir kokie jie būtų geri ir patyrę, susižaisti vis dėlto reikia laiko. Manau, šioje olimpiadoje bus ir staigmenų. Ir ne viena. Turnyro tamsiuoju arkliuku gali tapti norvegai arba šveicarai. Šveicarijos rinktinė praėjusiame pasaulio čempionate žengė iki finalo, tačiau dabar niekas nelaiko jų favoritais. Tikiuosi, kad jie nustebins ir šį kartą. Man asmeniškai papildomai įdomu olimpiniame turnyre bus stebėti buvusių komandos draugų ar varžovų žaidimą. Tokių ledo ritulininkų Sočyje bus gana daug. Kai žaidžiau Suomijoje (Lapenrantos SAIPA), teko aikštėje susitikti su Leo Kamarovu, Jori Lehtera, Sakari Salminenu, Juhamatti Aaltonenu. Liepos „Metalurgs“ ekipoje žaidėme kartu su Juriu Stalu, Jassu Koba, Vitaliju Pavlovu. Ukrainoje teko suremti lazdas su Armandu Berziniu – jis atstovavo Kijevo „Komponjon“ komandai, o aš – Kijevo „Berkut“ klubui. Pasaulio čempionatuose Lietuvos rinktinė ne kartą susitiko su Austrijos ir Slovėnijos ekipomis. Keletas buvusių varžovų žaidžia ir dabartinėse savo šalių rinktinėse. Pirmą vyrų turnyro dieną stebėsiu Čekijos ir Švedijos rungtynes bei Latvijos ir Šveicarijos dvikovą.
